Skirtingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse didžioji dalis ūkininkų Lietuvoje žieminių kviečių sėklas ruošia patys. Ūkininkai velia sėklas cheminiais fungicidais nuosavuose beicavimo įrenginiuose arba perka šią paslaugą. Esanti infrastruktūra leidžia ūkininkams pasinaudoti galimybe praturtinti sėklas papildomomis maisto medžiagomis aukštesniems rezultatams pasiekti. Šiame straipsnyje, remiantis užsienio šalių patirtimi, bus pateikiami argumentai kodėl sėklos apvėlimas biostimuliantais yra patikima ir atsiperkanti investicija:
• Cheminis beicavimas fungicidais sunaikina mikrobiologiją, esančią ant sėklos;
• Perkama sėkla savo sudėtyje neturi pakankamai sukaupusi maisto medžiagų;
• Užtikrinamas stabilesnis derlius;
• Padeda uždirbti daugiau iš hektaro.
Pirmas argumentas: cheminis beicavimas fungicidais sunaikina mikrobiologiją esančią ant sėklos.
Daugumai ūkininkų veliant sėklas cheminiu fungicidu yra sunaikinama aplink sėklą esanti mikrobiologija. Pati sėkla ir terpė aplink ją tampa sterili. Cheminis fungicidas apsaugo sėklas tik nuo tam tikrų patogenų, bet neapsaugo nuo visų. Nesant aktyviai mikrobiologijai, kuri kovotų su patogenais, augalas tampa silpnu ir suserga. Tada ūkininkas yra privestas mokėti pinigus už fungicidinius ir insekticidinius purškimus per lapus. Galima sakyti jog patenkama į užburtą priklausomybės ratą, iš kurio praktiškai neįmanoma išeiti, nepakeitus požiūrio ar nepriimant kitokių sprendimų (ši analogija tinka taip pat brangioms, birioms sintetinėms trąšoms).
Sėklos apvėlimas biostimuliantais yra atitikmuo pirmajam motinos pienui. Aktyvios veikliosios medžiagos piene nulemia, kokio stiprumo bus imuninė sistema likusį gyvenimą.
Vokietijos įmonė „Seedforward“ yra atlikusi nemažai bandymų (didžioji dalis nepriklausomų), kuriuose yra lyginamos grūdinės kultūros apvėlus sėklą cheminiu fungicidu ir jų gamybos biostimuliantu GRAINGUARD. Keturių metų duomenys rodo, jog panaudojus vien tik biostimuliantą, galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau patys vokiečiai sako, jog reikia bent 10 metų tyrimų, kad galėtų drąsiai teigti, jog galima visiškai atsisakyti cheminių fungicidų. Tačiau pirmieji rezultatai rodo teigiamus ženklus. Lietuvoje yra maža dalis ūkininkų, kurie visai nenaudoja fungicidų, ir teigia, jog nemato prasmės to daryti. Su kai kuriais iš jų UAB „Agrolapai“ šiais metais atliks minėto produkto bandymus.
Įmonė „Agrolapai“ rekomenduoja ūkininkams, valdant rizikas, panaudoti cheminius fungicidus ir biostimuliantus kartu. Tokiu būdu sėkla yra apsaugoma nuo tam tikrų patogenų ir tuo pačiu metu praturtinama įvairiomis maisto medžiagomis.
Tie ūkininkai, kurie planuoja ateityje atsisakyti fungicidinio beicavimo, gali jau dabar mažame plote sėti sėklą, apveltą tik GRAINGUARD biostimuliantu, ir tokiu būdu, atlikus bandymą, patiems įsitikinti, kokius sprendimus verta priimti.
Neseniai „Agrolapų“ komandai teko lankytis pas vieną didžiausių Olandijos distributorių „Mertens“. Jis teigia, jog prieš 5 metus cheminiai produktai buvo pirmoje vietoje pagal pardavimus, o dabar atsirado penktoje. Ši tendencija yra panaši ir Lietuvoje, todėl akivaizdu, jog ypač Europos Sąjungoje ateitis priklausys aplinkai draugiškesniems produktams. Vis daugiau veikliųjų medžiagų, skirtų cheminiam beicavimui, bus išimama iš rinkos. Tie ūkininkai, kurie sugebės prisitaikyti prie ES Žaliojo kurso, tie ir uždirbs iš hektaro daugiausiai.
Antras argumentas: perkama sėkla savo sudėtyje neturi pakankamai sukaupusi maisto medžiagų.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti sėkla, kad ją galėtume laikyti aukštos kokybės? Vienas iš svarbiausių dalykų yra tai, jog sėkla savyje turėtų pakankamai maisto medžiagų ir būtų sunki (aukštas saiko svoris). Dažnu atveju, nusipirkus sėklą naujam sezonui, ji savyje neturi prikaupusi pakankamai makro ir mikro elementų ir šitas trūkumas neigiamai atsiliepia sezono pradžiai.
Visiems žinomas faktas, kad kviečiams yra labai svarbūs elementai – manganas, cinkas ir varis. Nualintuose dirvožemiuose dėl įvairių priežasčių šie mikro elementai augalams yra neprieinami. Dėl to sėklos apvėlimas biostimuliantais tampa vis svarbesnis sprendimas, praturtinantis sėklą reikalingomis maisto medžiagomis. Be šių elementų sėklos sudygimas bus lėtas ir netolygus.
Labai daug darbo šiuo klausimu yra atlikusi australų mokslininkė Christine Jones, kuri teigia, jog sėklos kokybė priklauso nuo to, kokiame dirvožemyje ir kokiomis sąlygomis buvo auginami augalai. Tarkime, jei buvo naudoti fungicidai, insekticidai ar didelis kiekis birių, aukštą druskos indeksą turinčių, sintetinių trąšų, visa tai nulemia, jog ūkininkas sės į dirvą silpną sėklą, kuri, didele tikimybės dalimi, bus neatspari kenkėjams ir ligoms.
Trečias argumentas: užtikrinamas stabilesnis derlius.
Nepriklausomais bandymais nustatyta, jog palyginus plotus su sėklos apvėlimu ir be jo, ten kur panaudotas produktas GRAINGUARD, matomas vienodesnis ir geresnis pasėlio sudygimas.
Vėliau, sezono metu, pastebimas ketvirtadaliu didesnės šaknys (ypač aktualu sausringiems metams), kas automatiškai augalui leidžia gauti daugiau maisto medžiagų iš dirvožemio ir pasiimti vandens iš gilesnių sluoksnių. Taip pat augalų lapai tampa didesni, kas leidžia turėti efektyvesnę fotosintezę (lapai išlieka ilgesnį laiką gyvybingi, žalesni). Kuo daugiau fotosintezės, tuo daugiau cukraus ir angliavandenių keliauja per šaknis mikrobiologijai, kas vėl, dėl mineralizacijos, veda prie daugiau maisto medžiagų augalui.
Ketvirtas argumentas: padeda uždirbti iš hektaro daugiau.
Tai ūkininkai turbūt yra pats svarbiausias argumentas iš visų jau paminėtų. Iš 260 padarytų bandymų Vokietijoje ir kitose šalyse, kurių dauguma yra nepriklausomi, apvėlus sėklą GRAINGUARD biostimuliantu buvau gaunamas vidutiniškai 4% derliaus priedas. Tarkime, intensyviai ūkininkaujantis ūkis gauna 7 tonas iš hektaro, esant 250 eurų kainai už toną, uždirbama papildomai 70 eurų iš hektaro (GRAINGUARD hektarui kainuoja tarp 22-25 eurų). Jei gaunama bent 5 tonas iš hektaro, tai papildomai uždirbama 50 eurų iš hektaro.
Taip pat su šiuo produktu, neprarandant derliaus, galima susimažinti birių sintetinių trąšų normas, fungicidinių ir insekticinių purkšimų skaičių (nepriklausomų bandymų duomenys).
Visa tai susumavus, GRAINGUARD tampa ekonomiškai pagrįstu sprendimu, renkantis produktą sėklos apvėlimui.
Kodėl Vokietijos gamintojo GRAINGUARD produktas?
Pradėkime nuo panaudojimo normos. GRAINGUARD produkto rekomendacija yra 3,5 litro tonai sėklos. Vokiečiai teigia, jog šis skaičius pagrįstas lauko bandymų rezultatais ir sumažinus normą efektas mažėja. Lietuvoje panašių produktų rekomendacinės normos yra žymiai mažesnės, ir klausimas yra – kokias būdais remiamasi jas rekomenduojant ūkininkams. Jei GRAINGUARD rekomendacija būtų tarkim 2 litrai, tai būtų pigiausias produktas rinkoje.
Kitas argumentas yra tai, kad įmonė sudėtis kiekvienai kultūrai parenka pagal tai, kokius efektus gaunama bandymo metu. Vadinasi, sudėtis kiekvienai kultūrai yra skirtinga. Lietuvoje parduodami panašūs produktai, gamintojų ar atstovų teigimu, tinka kiekvienai kultūrai. Dar kartais net tręšimui per lapus.
Įmonė „Seedforward“ turi savo patentuotą sėklos apvėlimą technologiją „SeedFX“, su kuria apvelia sėklą sluoksniais daugiau nei 20 aktyvių ingredientų ir maisto medžiagų.
Ūkininkai, mokėdami pinigus už produktą, nori patikimumo – ar iš tikrųjų perkama prekė yra veiksminga. Žemės ūkyje, prieš išbandant produktą savo ūkyje, kol kas vienas iš patikimumo rodiklių yra nepriklausomi bandymai skirtingose pasaulio šalyse.
Jei perkate sėklos apvėlimui produktus Lietuvoje, tai pabandykite sužinoti, ar šis produktas buvo patikrintas nepriklausomų mokslo institucijų skirtingose Europos šalyse. Europos Sąjungoje šiuo metu yra svarstomas įstatymas, kad kiekvienas pardavėjų teiginys apie produkto teikiamus teigiamus efektus turės būti įrodytas. Šituo siekiama užkirsti kelią įmonėms, kurios „žaidžia“ marketingu, o ne patikrintais rezultatais laukuose.